Kartais viskas taip atsibosta. Ypač tvarkytis ir klausytis mamos priekaištų...
Po vieno barnio Elijus palovėj atranda slaptas dureles į UŽKAMPYNĘ. Ak, kokia tai nuostabi vieta! Čia jis gali žvejoti žvaigždes, žaisti su taškuotomis beždžionėmis ir susikurti tokį pasaulį, kokio tik užsinori. Smagiau nebūna!
Bet kartą UŽKAMPYNĖJE įsišėlsta audra ir Elijus įstringa. Ir tik vienas ypatingas žmogus dabar gali jį surasti – mama.
Tai šiltas pasakojimas apie nežabotą vaiko fantaziją ir beribę vaiko ir mamos meilę. Tokią didelę, kad ji užpildo ne tik visą tikrąjį pasaulį, bet ir vaizduotės sukurtuosius.
„Užkampynė":
Apdovanojimų pelniusios lietuvių autorės knyga.
Šilta istorija apie vaiko ir mamos ryšį, gražius santykius, kuriems nesutrukdo kasdienybės iššūkiai.
Mokoma susidoroti su įvairiomis slogiomis emocijomis ne destrukcijos keliu, o pasitelkiant vaizduotę, galvojant ir įsivaizduojant gražius dalykus.
Turtinga kūrinio kalba plečia vaikų žodyną ir lavina fantaziją.
Ignė Zarambaitė – jauna, talentinga ir populiari autorė, rašanti tiek patiems mažiausiems, tiek paaugliams. Jos knygos ne kartą jaunųjų skaitytojų pripažintos geriausiomis „Metų knygos rinkimuose" vaikų ir paauglių knygų kategorijose.
Lina Kusaitė – apdovanojimų pelniusi knygų vaikams iliustruotoja ir ekologinio meno edukatorė.
Vaikams nuo 4 metų.
Kartais viskas taip atsibosta. Ypač tvarkytis ir klausytis mamos priekaištų...
Po vieno barnio Elijus palovėj atranda slaptas dureles į UŽKAMPYNĘ. Ak, kokia tai nuostabi vieta!…
„Traukinys į Samarkandą" – trečioji 1977 m. Kazanėje gimusios totorių rašytojos Guzel Jachinos knyga. Debiutinis autorės romanas „Zuleicha atmerkia akis" (lietuviškai išleistas 2017 m.) pelnė prestižines „Didžiosios knygos" ir „Jasnaja Poliana" premijas, tapo vienu ryškiausių Rusijos literatūros 2015 m. įvykių ir jau yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų. Didelio pasisekimo sulaukė ir antrasis rašytojos romanas „Mano vaikai" (liet. 2019 m.).
Šiame kūrinyje autorė grįžta prie svarbiausios ją dominančios temos – mažasis žmogus didžiojoje istorijoje. Knygos siužetas itin dinamiškas; pati Jachina savo romaną yra pavadinusi „raudonuoju isternu" (analogišku vesternui).
Paskutiniais Rusijos pilietinio karo metais visoje šalyje siautėjo badas. Nebeliko valstiečių, kurie dirbtų žemę, bolševikai rekvizavo grūdų atsargas, o 1921 m. kilo baisi sausra. Todėl bolševikai ėmėsi įvairių pagalbos priemonių, viena iš jų – masinė nepilnamečių evakuacija į turtingesnius rajonus. Vyriausybė traukiniais evakavo maždaug 150 000 vaikų, dauguma jų buvo našlaičiai, netekę tėvų karo audrose, ar benamiai.
Romano veiksmas vyksta viename iš traukinių, kuriuo iš badaujančio Pavolgio į pietus vežama 500 beglobių vaikų. Jam vadovauja jaunutis, impulsyvus ir minkštaširdis pilietinio karo veteranas Dejevas ir principinga, kieta „vaikų komisarė" Belaja. Pusantro mėnesio kelionė kupina pavojingų nuotykių, sunkumų ir išbandymų.
Spalvinga likimų ir charakterių paletė: pabėgėliai, čekistai, kazokai, basmačiai, socialinės seserys, ekscentriškas jaunųjų valkatėlių pasaulis su savo kalba, psichologija, juodu humoru, prietarais ir lūkesčiais... Ir viską persmelkiantis klausimas: ar dar įmanomas gerumas tokiais žiauriais laikais, kai žmogus, atrodo, yra nieko vertas?
„Traukinys į Samarkandą" – trečioji 1977 m. Kazanėje gimusios totorių rašytojos Guzel Jachinos knyga. Debiutinis autorės romanas „Zuleicha atmerkia akis" (lietuviškai išleistas…
Planas buvo paprastas: apiplėšti banką ir dingti su pinigais. Bet, kaip žinia, planai turi kvailą savybę sugriūti. Taip ir šįkart: negavus pinigų teko slėptis atsitiktiniame ir, kaip greitai paaiškėjo, parduodamame bute. O ten – koks sutapimas! – būtent tuo metu vyko atvirų durų diena. Žmonių atėjo nedaug, tad banko plėšikas priėmė vienintelį logišką sprendimą – visus paimti įkaitais.
Žinant istorijos pabaigą, galima neabejotinai teigti, kad tai buvo klaida. Bet juk tų žmonių nelaimingasis plėšikas nepažinojo ir negalėjo nutuokti, į ką veliasi. Tarp jo paimtų įkaitų – pensininkų porelė, desperatiškai besigriebianti veiklos, kad tik nereikėtų galvoti apie santuokos problemas; turtinga banko vadovė, besirūpinanti tik savimi; šeimą kurianti jauna pora, nesutarianti absoliučiai jokiu klausimu; beveik devyniasdešimtmetė senolė, kuri gyvenime matė jau viską ir tikrai nekrūptels dėl kažkokio niekingo į veidą nukreipto pistoleto; buto tualete užsibarikadavęs neaiškus tipelis ir žioploka agentė. Iš lėto slenkant valandoms, plėšikui ima aiškėti, kad atsidūręs šiame bute padarė didžiausią gyvenimo klaidą...
Šiame F. Backmano romane skaitytojai ras viską, dėl ko dievina šį autorių: neprilygstamą stilių, lengvai ir išmintingai narpliojamus sudėtingiausius gyvenimo klausimus ir iš kojų verčiantį humorą.
Planas buvo paprastas: apiplėšti banką ir dingti su pinigais. Bet, kaip žinia, planai turi kvailą savybę sugriūti. Taip ir šįkart: negavus pinigų teko slėptis atsitiktiniame ir,…
Tai Alisos, jaunos netobulos moters, nusprendusios liautis dėl visko sukti galvą, dienoraštis. Šiai paryžietei vos daugiau nei 30, ir ji pavargo gyventi gyvenimą, kuriame stiklinė visuomet pustuštė, o ne puspilnė, todėl vieną sumautą dieną ji nusprendžia padėti tam tašką. Išsiaiškinusi, kad net 40 % mūsų laimės priklauso tik nuo mūsų pačių (akis atveriantis atradimas Alisai!), ji pasineria į viską, kas tą laimę galėtų padėti pagaliau pajusti: saviugdos knygas, TED konferencijas, anoniminių galvočių pagalbos grupę, meditaciją, pagaliau išgirstus draugių ir mamos patarimus – ir tai tik pradžia. Savo paieškas, atradimus ir klystkelius (#netobulairlaiminga), ji aprašo ir iliustruoja šiame dienoraštyje, kuriame netrūksta humoro, įkvėpimo, „f**k it“ ritualų ir išlaisvinančio netobulumo.
Ši knyga skirta toms, kurios nori išmokti atrasti save: tą tikrai netobulą, gal ne visur spėjančią, bet save mylinčią ir tikrai laimingą moterį. Čia rasite praktinių patarimų, kaip į kasdienius vargus pažvelgti pozityvesniu kampu, nuorodų papildomus skaitinius ir savo netobulumu žavingą, šį virsmą iliustruojančią Alisą.
Dvynės Anne-Sophie Lesage ir Fanny Lesage yra asmeninio tobulėjimo svetainės įkūrėjos. Anne-Sophie rašo praktinių patarimų knygas, o Fanny yra renginių dizainerė, fotografė ir instagramerė.
Tai Alisos, jaunos netobulos moters, nusprendusios liautis dėl visko sukti galvą, dienoraštis. Šiai paryžietei vos daugiau nei 30, ir ji pavargo gyventi gyvenimą, kuriame stiklinė…
Mažas berniukas apvaliais akinių rėmeliais, 1997-aisiais įžengęs į pasaulio vaikų širdis, jose ir pasiliko. Tais metais, birželio 26-ąją, Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusi J. K. Rowling knyga „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ pradėjo naują erą vaikų ir paauglių knygų pasaulyje. Šiais metais Hario Poterio dvidešimtmetį švenčia ir Lietuva – 2000-aisiais bestselerį lietuviškai išleido leidykla „Alma littera“.
Haris Poteris – vienuolikmetis su akinukais, vargstantis klaikioje dėdės ir tetos Durslių šeimynėlėje. Jis miega sandėliuke po laiptais ir nė sykio nėra šventęs gimtadienio.
Viskas pasikeičia pašto pelėdai atnešus nepaprastą kvietimą – mokytis Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Prasideda nepamirštami jo nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, žaidžia kvidičą, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu ištikimų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties…
Mažas berniukas apvaliais akinių rėmeliais, 1997-aisiais įžengęs į pasaulio vaikų širdis, jose ir pasiliko. Tais metais, birželio 26-ąją, Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusi J. K.…
"Ikabogas" yra originali J. K. Rowling pasaka, kurią ji parašė daugiau kaip prieš dešimt metų ir vakarais skaitė savo mažesniems vaikams. Nors istorija jai ir patiko, visus tuos metus rašytojai atrodė, kad tai tik pramoga jos pačios atžaloms. O šiandien ji nusprendė pasidalyti šeimos mėgstama istorija ir pralinksminti bei užimti vaikus, jų tėvus ar globėjus, įkalintus namuose COVID-19 pandemijos.
Ikabogas parašytas skaityti balsu, jo veiksmas vyksta išgalvotoje šalyje. Tai savarankiška istorija, nesusijusi su kitais autorės kūriniais, tačiau joje netrūksta temų, kurias J. K. Rowling nagrinėjo ir kituose savo knygose.
"Ikabogas" yra originali J. K. Rowling pasaka, kurią ji parašė daugiau kaip prieš dešimt metų ir vakarais skaitė savo mažesniems vaikams. Nors istorija jai ir patiko, visus tuos…
Pirmadienio popietę penki Beivju gimnazijos mokiniai buvo palikti po pamokų.
Bronvina, SMEGENYS, būsimoji Jeilio studentė, niekada nesulaužiusi taisyklių.
Adė, GRAŽUOLĖ kaip iš paveikslėlio, absolventų susitikimo pokylio princesė.
Neitas, NUSIKALTĖLIS, jau lygtinai paleistas už narkotikų platinimą.
Kuperis, SPORTININKAS, garsus beisbolo įžaidėjas.
Ir Saimonas, ATSTUMTASIS, populiaraus Beivju gimnazijos gandų tinklaraščio kūrėjas.
Tik Saimonas taip ir neišėjo iš šios klasės. Mirė pamokai dar nesibaigus. Pasak tyrėjų, jo mirtis nebuvo nelaimingas atsitikimas. Saimonas mirė pirmadienį. Tačiau antradienį jis rengėsi paskelbti skandalingų naujienų apie keturis žinomus bendramokslius, dėl ko ši ketveriukė tampa įtariamais žmogžudyste. Ar jie tik atpirkimo ožiai, tobuli įrankiai žudiko rankose, žudiko, kuris vis dar laisvėje. Visi turi paslapčių, ar ne? Svarbu tik viena: kaip toli gali nueiti žmogus, kad jas apsaugotų.
Pirmadienio popietę penki Beivju gimnazijos mokiniai buvo palikti po pamokų.
Bronvina, SMEGENYS, būsimoji Jeilio studentė, niekada nesulaužiusi taisyklių.
Adė, GRAŽUOLĖ kaip iš…
XVIII amžiuje imperatorė Jekaterina Antroji pakvietė savo tėvynainius vokiečius atvykti į Rusiją ir tapti pilnateisiais šalies piliečiais, kartu išlaikant savo kalbą ir kultūrą. „Mano vaikai“ – vieno šių atvykėlių palikuonio, kuklaus mokytojo Jakobo Ivanovičiaus Bacho, istorija.
Trečiasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Prieš pusantro šimto metų prie Volgos krantų įkurtoje vokiečių kolonijoje Gnadentalyje („palaimingame slėnyje“) gyvena Jakobas Ivanovičius Bachas – pirmųjų atvykėlių palikuonis. Paprastas ir pilkas žmogelis buvo mokytojas – šulmeisteris. Keista, netgi bauginanti pažintis su valdinguoju ponu Grimu Bacho gyvenimą pakeitė visiems laikams. Viena vertus – toji pažintis dovanojo Bachui vienintelę gyvenimo prasmę: dukrelę Aną, meiliai vadinamą Anče. Antra vertus – atėmė kalbos dovaną ir pasmerkė vienatvei.
Visų pajamų šaltinių netekęs ir kitos išeities neturėdamas Bachas sudaro sandorį su valdžios atstovu kupriumi Hofmanu. Kupriukas Bachui duoda pieno, kad Ančė turėtų ką valgyti, o Bachas už tai rašo Hofmanui pasakas: daugybę istorijų, kurių jam pripasakojo žmona Klara. Šių pasakojimų gijos driekiasi iš gilios senovės, pinasi tarpusavyje ir stebuklingu būdu įsikūnija realybėje. Kalbos dovaną praradusio Bacho pieštukas pina metaforas ir pasakoja apie sunkią Pavolgio gyventojų kasdienybę ir dar tik būsimas tragedijas, kurios juos ištiks, Stalinui susikirtus su Hitleriu.
Ribas tarp pasakos ir realybės ištrinančiame ir užburiančiame romane pasakojama apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklus. Apie našlaičius vaikus ir našlaitę tautą. Apie „mažo žmogaus“ nereikšmingumą ir jo dvasios tvirtybę didžiosios istorijos verpetuose. Apie suaugusiųjų prisitaikėliškumą, baimę ir siaubą bei jų dar nesugadintus vaikus, linksmus ir drąsius, – vienintelę tėvų viltį.
„Mano vaikai“ – antroji 1977 m. Kazanėje gimusios totorių rašytojos Guzel Jachinos knyga. Debiutinis autorės romanas „Zuleicha atmerkia akis“ (liet. 2017 m.) pelnė prestižines „Didžiosios knygos“ ir „Jasnaja Polianos“ premijas, tapo vienu ryškiausių Rusijos literatūros 2015 m. įvykių ir jau yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų.
„Antrojo G. Jachinos romano tekstą galima palyginti su jos aprašomos Volgos tėkme. Talentingos autorės pasakojimas – sodrus, veržlus, demonstruojantis pasitikėjimą ir galią, panardinantis prasmių gelmėse“. – Penza Press
XVIII amžiuje imperatorė Jekaterina Antroji pakvietė savo tėvynainius vokiečius atvykti į Rusiją ir tapti pilnateisiais šalies piliečiais, kartu išlaikant savo kalbą ir kultūrą.…
„Galingas kūrinys, šlovinantis meilę ir švelnumą pragare".
Liudmila Ulickaja
Totorių kilmės rusų rašytojos Guzel Jachinos (g. 1977) debiutinis romanas „Zuleicha atmerkia akis" – įspūdinga moters gyvenimo epopėja. Kūrinys apdovanotas metų „Didžiosios knygos" ir „Jasnaja Polianos" premijomis.
Veiksmas prasideda 1930 m. žiemą nuošaliame Totorijos kaime. Zuleicha kartu su kitais savo kaimo žmonėmis išvežama į Sibirą. Pasiekus Angaros krantus, prasideda jos antrasis gyvenimas...
Romaną įkvėpė Guzel močiutės prisiminimai apie išgyventą Sibiro tremtį. Jame pasakojama apie moterį, pakliuvusią į stalininio teroro mėsmalę – ir atsilaikiusią, iš užguitos ir niekinamos tapusią žmogumi. Ir apie vyrą, „gerą žmogų", kuris per penkias jam duotas minutes įstengia pakeisti savo ir kitų likimą.
„Tai knyga apie karčią laimę. Apie tai, jog net nežmoniškomis sąlygomis žmonės moka būti laimingi ir net didžiausiame sielvarte galbūt glūdi būsimos laimės grūdas. Ir apie tai, kad ant gyvenimo ir mirties ribos nuo žmogaus nukrinta visi apnašai, lieka tik jo esmė, nuoga siela".
Guzel Jachina
„Galingas kūrinys, šlovinantis meilę ir švelnumą pragare".
Liudmila Ulickaja
Totorių kilmės rusų rašytojos Guzel Jachinos (g. 1977) debiutinis romanas „Zuleicha atmerkia…
Новый роман живущего между Парижем и Вильнюсом прозаика Валдаса Папиевиса - история о метафизическом одиночестве независимого человека в Париже и повседневности француженки с душой аристократки. Это повествование об элегантном прощании с владениями, вещами, воспоминаниями и, наконец, с людьми.
Новый роман живущего между Парижем и Вильнюсом прозаика Валдаса Папиевиса - история о метафизическом одиночестве независимого человека в Париже и повседневности француженки с…
„Jis" – knyga apie vyro kūną ir sielą, skirta moterims. Rūta Vanagaitė dalijasi savo gyvenimiška patirtimi siekdama, kad skaitytojos geriau suprastų savo gyvenimo vyrus – tėvus, brolius, mylimuosius ir sūnus. Kad suprasdamos juos labiau mylėtų ir pačios būtų šalia jų laimingesnės.
„Jis" – knyga apie vyro kūną ir sielą, skirta moterims. Rūta Vanagaitė dalijasi savo gyvenimiška patirtimi siekdama, kad skaitytojos geriau suprastų savo gyvenimo vyrus – tėvus,…
„Mūsiškiai“ – knyga apie žudikus ir nužudytuosius. Apie lietuvius ir žydus. Apie tai, kas įvyko prieš 75 metus su mūsiškiais mūsų, Lietuvos, žemėje. Knyga pagrįsta Lietuvos istorikų įžvalgomis, žudikų išpažintimis, žudynių liudininkų pasakojimais ir pokalbiais su Lietuvos senoliais, tebegyvenančiais šalia žudynių vietų, kurias šią vasarą „kelionėje su priešu“, pasaulyje garsiu nacių medžiotoju Efraimu Zuroffu, aplankė autorė.
„Mūsiškiai“ – stiprios moters knyga stipriems. Tiems, kurie neužsimerkia prieš tiesą, tikėdamiesi, kad ji išnyks.
„Mūsiškiai“ – knyga apie žudikus ir nužudytuosius. Apie lietuvius ir žydus. Apie tai, kas įvyko prieš 75 metus su mūsiškiais mūsų, Lietuvos, žemėje. Knyga pagrįsta Lietuvos…
Ведьма с горы Шатрия / Шатриёс Рагана (наст. Мария Пячкаускайте, 1877-1930) - литовская писательница и педагог. В повести "В старом поместье" ярко возникают пейзажи архетипического, старого поместья, глубокие психологические связи между чувствительной матушкой и её дочерью Ирусей. Произведение пронизано жизненной философией, вопросами бытия и быта, долга и свободы, размышлениями о грани между хрупкими мечтами и прозаической реальностью жизни. В повести "Иркина трагедия" семилетняя девочка рассказывает о трагедии утраченной семьи, чувствуется бесконечное желание вернуть ушедшую гармонию детского микрокосмоса.
Ведьма с горы Шатрия / Шатриёс Рагана (наст. Мария Пячкаускайте, 1877-1930) - литовская писательница и педагог. В повести "В старом поместье" ярко возникают пейзажи…
Svetlana Aleksijevič (g.1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje. 2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“. Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt. „Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas.
Svetlana Aleksijevič (g.1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje. 2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija…
Antrojo pasaulinio karo metu vieną didžiausių Rusijos miestų – Leningradą – nacistinės Vokietijos armija laikė apsuptą 900 dienų. Nepajėgdami užimti miesto, Trečiojo reicho strategai nusprendė blokuoti visus tiekimo kelius ir jį tiesiog išmarinti badu. Tikslios statistikos iki šiol nėra ir tikriausiai nebebus, bet manoma, kad nuo šio „tylaus žudiko“ žuvo daugiau kaip milijonas žmonių. Tai buvo vienintelė tokia operacija pasaulinių karų istorijoje. Knyga, uždrausta Leningrade. Po karo Leningrado blokada buvo plačiai aprašyta ir nagrinėta. Viešinama herojinė jos pusė, o tikroji tragedija nutylima. Žinomi rašytojai baltarusis Alesis Adamovičius ir rusas Daniilas Graninas po trijų dešimtmečių ryžosi atgaivinti žmonių atmintį. Jie surinko du šimtus pasakojimų iš likusių gyvų blokadininkų, pervertė šūsnis užrašų, laiškų, dienoraščių. Tai, kas rašoma šioje knygoje, priblokš ne vieną skaitytoją. Tačiau autorių tikslas buvo ne šokiruoti, bet priešingai, parodyti žmogaus ištvermės ribas. Kokios gali būti žmogaus galimybės visiško bado akivaizdoje? Žmogaus, kuris gina ne tik savo gyvenimą. Leningradiečiai suvokė: kol miestas gyvas, gali atsilaikyti ir jie. Vienas iš „Blokados knygos“ autorių rusų rašytojas Daniilas Graninas ją pavadino žmogaus kančių epopėja. Bet pačios knygos likimas – irgi savotiška epopėja. Nors knyga leista ne Leningrade, ji buvo negailestingai cenzūruota, ypač išgyvenusiųjų prisiminimai. Praėjus keliems dešimtmečiams daug kas pasikeitė – tiek visuomenėje, tiek pačioje knygoje. Tad šiame leidime autoriams atsivėrė galimybė prabilti kur kas atviriau, pasakyti tai, ką SSKP vadovybės nurodymu buvo griežčiausiai uždraudusi sovietinė cenzūra. Lyginant su 1989 metais lietuvių kalba išėjusiu leidimu, šis iš esmės papildytas, taip pat iliustruotas nuotraukomis, originaliais dokumentais, laiškais.
Antrojo pasaulinio karo metu vieną didžiausių Rusijos miestų – Leningradą – nacistinės Vokietijos armija laikė apsuptą 900 dienų. Nepajėgdami užimti miesto, Trečiojo reicho…
Kai prabangiame Londono rajone randama iš balkono iškritusi garsi manekenė Lula Landri, niekas neabejoja – ji nusižudė. Byla baigta. Tik Lulos brolis nenurimsta ir nusprendžia kreiptis į privatų detektyvą Kormoraną Straiką, Afganistano karo veteraną. Straikui šis pasiūlymas – pačiu laiku: pinigų kaip niekad trūksta, o sielą drasko nesėkmės asmeniniame fronte. Jis imasi tyrimo. Tačiau neriant gilyn į painų gražuolės Lulos Landri pasaulį jį pasitinka vis didesni pavojai...
Intriguojantis detektyvas, panardinantis į Londono atmosferą: apgaulingos ramybės apgaubtos prabangių kvartalų gatvės, nuo pašalinės akies slepiamas Ist Endo naktinis klubų gyvenimas ir vibruojantis Soho šurmulys. „Gegutės šauksmas“ – pripažintas J.K. Rowling, pasirašiusios Robert Galbraith slapyvardžiu, debiutas išmėginant detektyvo žanrą, kuriuo ji pristato privatų seklį Kormoraną Straiką.
Dėmesį prikaustantis intriguojantis detektyvas, pristatantis privatų tyrėją Kormoraną Straiką ir panardinantis į Londonui būdingą atmosferą.
Kai prabangiame Londono rajone randama iš balkono iškritusi garsi manekenė Lula Landri, niekas neabejoja – ji nusižudė. Byla baigta. Tik Lulos brolis nenurimsta ir nusprendžia…
„Tamsa ir partneriai“ – naujausias Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, dramaturgo ir kritiko Sigito Parulskio romanas. Jis skirtas ypač aktualiai ir lietuvių literatūroje dar beveik nenagrinėtai temai – žydų žudynėms Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Šiame romane pasakojama apie fotografo Vincento, mainais už gyvybę priversto tarnauti esesininkui, asmeninį gyvenimą nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, „Lietūkio“ garažo įvykių iki karo pabaigos.
Tai jauno žmogaus, atsitiktinai tapusio netikėtų to meto įvykių liudytoju („karas nuplėš nuo mūsų veidų visas kaukes“), egzistencinė drama.
Vincentas, „pripratęs būti kitapus objektyvo, atsitverti nuo tikrovės plonyte juosta“, prieš savo valią tampa neatšaukiamos istorijos, masinių žydų žudynių liudytoju, stebėtoju, negalinčiu nieko pakeisti ir niekam padėti. Galiausiai pats stebėtojas pasijunta esąs stebimas aukštesnės jėgos.
„Tamsa ir partneriai“ – tai ir aistringos, „neteisėtos“ meilės istorija. Kurdamas romaną autorius rėmėsi išlikusių dokumentų rinkiniais, rašytiniais atsiminimais, to meto spauda.
„Tamsa ir partneriai“ – naujausias Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, dramaturgo ir kritiko Sigito Parulskio romanas. Jis skirtas ypač aktualiai ir lietuvių…
Andrėja, jauna panelė iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą, “dėl kurio milijonai jos bendraamžių kristų negyvos”. Ji pradeda dirbti pačio garsiausio ir įtakingiausio pasaulyje madų žurnalo Podiumas leidėjos, Mirandos Pristli, asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo šūkaliojama Prada! Armani! Versace! Karaliauja neapsakomo lieknumo stilingos moterys ir žavūs vyrai, užsitempę nertinius stačiom apykaklėm ir ankštas odines kelnes, pabrėžiančias jų ilgametį triūsą sporto salėje.
Romanas „Ir velnias dėvi Prada“ įsisenėjusioms dejonėms apie „šefą iš pragaro“ suteikia naują ir sodriai linksmą prasmę. Šmaikščiai ir neužgauliai Andrėja pasakoja apie aukštuomenės gyvenimą, apie kurį vos žodeliu kitu drįstama užsiminti paskalų žurnalų skiltyse ar prie Cosmo taurės prašmatniuose kokteilių vakarėliuose. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai šefei pasiūtus Chanel teniso šortukus, nuskraidinti asmeniniu lėktuvu į Paryžių Mirandos padūkėlėms dukroms naujausią, dar knygų lentynose nepasirodžiusią Hario Poterio knygą, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus. O jeigu liktų gyva, tektų pamąstyti, ar jis iš tiesų vertas tokios aukos.
Andrėja, jauna panelė iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą, “dėl kurio milijonai jos bendraamžių kristų negyvos”. Ji pradeda dirbti pačio garsiausio ir…
